- varta
- 3 ×vartà (vok. Wart) sf. (4) Trgn; M, L, KŽ 1. Gr saugoti skirtas ginkluotas būrys, sargyba: Apsodino vartomis kalinius J. Tuoj apspito bažnyčią, o paskui per naktį saugojo pastatytoji varta A.Janul. Paskui pastatė tą tiltą, vartą užstatė DS51(Rs). Stovi varta didelė pas tuos šulnius LB263. Subudo vartos – pagav[o] jį (ps.) Brt. Pastatis vartelę prie rūtų darželio, kad nemintum per rūteles juodojo takelio LTR(Kp). 2. J, Krk, Rz, Mžk saugojimo veikla, darbas: Stovi sargyba an vartos BsPII247(Jž). Reiks tau eiti ant vartõs JD121. Ir prijojo pilnas dvaras kazokų, ir paėmė mano vyrą po vartos d. Dieną ant vainelės, naktį ant vartelės NS968.
Dictionary of the Lithuanian Language.